Hipnozė Lietuvoje: praktika, mokslas ir profesionalumas

           Džiugu matyti, kad hipnozė Lietuvoje vis labiau pripažįstama, o jos nauda jaučiama tiek medicinoje, tiek psichologijoje, tiek kasdieniame gyvenime. Ji padeda įveikti baimę, nerimą, priklausomybes ir kitus iššūkius, kurie trukdo gyventi pilnavertį, laimingą gyvenimą. Hipnozė efektyviai taikoma nėštumo ir gimdymo metu skausmo valdymui, onkologijoje, mažinant nerimą ir palengvinant šalutinius gydymo poveikius, bei kitose situacijose, kur svarbi vidinė ramybė, harmonija ir atsipalaidavimas. Hipnozė padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir sveikstant, įveikiant ligas, taip pat sėkmingai atsisakyti žalingais tapusius įpročius bei stiprinti vidinę jėgą ir pasitikėjimą savimi.

      Ją verta išbandyti, kada jau rodos, viskas būna išbandyta ir niekas nepadeda.

​

Hipnozės apibrėžimas

          Hipnozė – tai bendras reiškinys, transo būsena, leidžianti pasiekti gilesnius sąmonės lygmenis. Lietuvos Hipnoterapeutų Asociacija (LHA, įsikūrusi 2024 m.) laikosi apibrėžimo, kad hipnozė - tai sąmonės būsena, apimanti sutelktą dėmesį, atsipalaidavimą, sumažėjusį periferinių pojūčių sąmoningumą, kuriai būdingas padidėjęs gebėjimas tinkamai reaguoti į įtaigą.

 

          Hipnoterapija – hipnozės taikymas terapiniais tikslais gydant psichikos, elgesio ar psichosomatinius sutrikimus.

 

 Hipnozės ištakos

          Hipnozės ištakas galima atsekti senovės civilizacijose: Egipte, Graikijoje, Kinijoje ir Indijoje. Čia buvo naudojamos transo tipo būsenos, ritualai ir gydymo technikos naudojant įtaigą, dažnai siekiant dvasinių ar gydomųjų tikslų (Gauld, 1992; Heap, 2010). Senovės Egipte statytos miego šventyklos, kuriose žmonės siekdavo išgijimo per pakitusios sąmonės būsenas. Senovės Graikijoje gydytojai sukeldavo transo būsenas, kad padėtų pacientams gyti. Indijoje Vedos aprašo sutelkto dėmesio būsenų sukėlimo metodus, naudojamus žmogaus sveikatai ir dvasinei pusiausvyrai.

           Krikščionybės laikais Jėzus gali būti laikomas vienu iš pirmųjų praktinių sąmonės ir vidinių pokyčių meistrų - hipnotizuotojų, nes žodžio galia sugebėdavo sukelti vidinę transformaciją ir kitus mums šiandiena kaip stebuklus suprantamus reiškinius. Vandens pavertimas vynu Kana vestuvėse ar paralyžiuotojo išgydymas Kafarnaume rodo, kaip žodžiai skatino fizinius ir vidinius pokyčius bei tikėjimą (Jn 2,1–11; Mk 2,5–11). Dar ir šiandien įvairūs apsireiškimai (vizualūs ar audio) jo vardu daro stebuklus ir realiai keičia žmonių gyvenimus.

 

 Hipnozė XIX–XX amžiuje

          XIX a. Škotijos chirurgas ir hipnotizuotojas Jamesas Braidas įtvirtino hipnozę kaip psichologinę, o ne mistinę būseną ir sukūrė terminą „hipnozė“. Prancūzų neurologas Jean-Martin Charcot naudojo hipnozę isterijos gydymui, o jo darbai darė įtaką Sigmundui Freudui (Ellenberger, 1970). Sigmundas Freudas iš pradžių hipnozę taikė dirbdamas su isterijos atvejais. Jis pastebėjo, kad hipnozės metu pacientai gali lengviau prisiminti slopintus prisiminimus, susidurti su emocijomis ir traumuojančiais įvykiais. Vėliau jis perėjo prie psichoterapijos ir sapnų analizės, tačiau hipnozę laikė svarbiu įrankiu, padedančiu paspartinti pokyčius (Freud, 1895). Miltonas H. Eriksonas XX a. praturtino hipnozės taikymą netiesioginiais įtaigos teiginiais, paversdamas ją universalia priemone baimių, fobijų, skausmo ar priklausomybių gydyme (Erickson, Rossi, Rossi, 1976).

 

 XX amžius – pripažinimas ir institucijos

          XX a. hipnozė įgijo pripažinimą kaip teisėta ir mokslu pagrįsta sritis.

1950 m. įkurta Nacionalinė Hipnotizuotojų gildija (NHG) skatino profesionalumą ir tyrimus.

1955 m. Britų medicinos asociacija pritarė hipnoterapijos naudojimui, dėl to padidėjo pripažinimas ir integracija į mediciną.

 2006 m. Vokietijoje Hipnoterapija buvo oficialiai pripažinta kaip moksliniu pagrindu paremta psichoterapijos forma. Tai įvyko 2006 m. kovo 27 d., kai Vokietijos „Wissenschaftlicher Beirat Psychotherapie“ (Psichoterapijos mokslinis patarėjų komitetas) pateikė ekspertinį vertinimą, kuriame hipnoterapija įvertinta kaip moksliškai pagrįsta psichoterapijos metodika. (dgh-hypnose.de)

 

Hipnozė XXI amžiuje ir Lietuvoje

          Šiandien Lietuvos hipnoterapeutai, ypač LHA nariai, nuolat tobulinasi, studijuoja prestižiniuose universitetuose, tobulinasi Oksfordo universitete, tarptautinėse hipnozės mokyklose. Dalyvauja LHA rengiamose ir tarptautinėse konferencijose, bei įsisavina patirtį su naujausiais pasauliniais tyrimais. Hipnoterapija priklausomybių gydyme efektingai naudojama kartu su kitomis psichoterapijos technikomis – kognityvine elgesio terapija, motyvaciniais pokalbiais, tarpasmenine terapija, sąmoningu kodavimu pagal Darių Šulcą, Minesotos programa, RTT, pasąmonės terapija ir kt. Integruotas požiūris užtikrina ilgalaikį poveikį.

 

Sąmoningo kodavimo metodika pagal Darių Šulcą

          “Džiaugiuosi gerais atsiliepimais, padėkomis iš žmonių, kurie įveikė žalingas priklausomybes, baimes ir nerimą pasitelkdami išskirtinę sąmoningo kodavimo metodiką pagal Darių Šulcą. Ši kompleksinė metodika paremta psichoterapijos - hipnoterapijos principais, šiuolaikinės psichologijos atradimais bei asmeninių sprendimų paieškomis, kylančiomis iš realaus susidūrimo su problema praeityje ir sprendimais atvedusiais į laimingą ir pilnavertę dabartį. Ji padeda ne tik atsisakyti žalingų įpročių, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi, mažina nerimą, padeda atrasti vidinę jėgą bei gyvenimo pilnatvę, pasiekiant ilgalaikius pokyčius tiek psichiniame, tiek emociniame lygmenyje be jokios nepagrįstos baimės. Gyventi laisvėje atsisakius žalingų įpročių.”  

 

Moksliniai tyrimai

          Hipnozė nuolat tiriama visame pasaulyje.

 Stanfordo universitetas (JAV) – hipnozės neurobiologija ir įtaigumo tyrimai.

 Harvardo medicinos mokykla (JAV) – skausmo valdymo ir psichosomatikos tyrimai. UCL (Londonas) – hipnozė onkologijoje ir dermatologijoje.

 King’s College London – integracija su psichoterapija, depresijos ir priklausomybių gydymas.

 BSCH (UK) ir ASCH (USA) – klinikinė praktika ir mokymai.

 Tyrimai rodo, kad hipnozė veiksmingai padeda ne tik gydant psichologinius sutrikimus, bet ir fizinius simptomus (Oakley, Halligan, 2013).

 

Svarbu žinoti

Hipnozė niekada neveikia prieš žmogaus valią, moralę ar fundamentalius įsitikinimus. Tai natūralus procesas, padedantis atrasti ir įgalinti vidinius resursus, spręsti problemas. Hipnoterapeutas nėra žmogus, turintis antgamtinių galių. Jis išsilavinęs, praktiškai įsisavinęs metodiką, mylintis savo darbą, besilaikantis etikos kodekso ir padedantis žmogui atrasti vidinę ramybę, stiprybę bei naują gyvenimo kelią.

 

Pagrindiniai šaltiniai

Ellenberger, H. F. (1970). The Discovery of the Unconscious.

Erickson, M. H., Rossi, E. L., Rossi, S. I. (1976). Hypnotherapy: An Exploratory Casebook.

Freud, S. (1895). Studies on Hysteria.

Gauld, A. (1992). A History of Hypnotism.

Oakley, D. A., Halligan, P. W. (2013). Hypnotic suggestion and cognitive neuroscience

dgh-hypnose.de